- sproginėjimas
- sproginė́jimas sm. (1) DŽ, NdŽ, spróginėjimas (1) Krš → sproginėti: 1. Sniego užneštuose laukuose tebebuvo girdėti patrankų šūviai, minų sproginėjimai A.Vencl. 2. BŽ232 Kas sproginė́jimas lentų ant saulės! Kv. Vopnos pluta … sulaiko žievę nuo sproginėjimo (aižėjimo) TS1900,12b. 3. → sproginėti 4: Jis girdėjo židinio liepsnų sproginėjimą rš. \ sproginėjimas; susproginėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.